Mezgimas visiems- stilingi mezginiai visai seimai

Tradiciškai puokštės ar keliaraiščio metimas siejamas su 14 amžiaus Prancūzija. Nuotaka buvo laikoma labai laiminga ir lydima sėkmės, todėl gauti dalelę "nuotakos apdaro" buvo laikoma sėkme tarp vargingai gyvenančių prancūzų. Neturtingieji griebdavo už nuotakos suknelės, kad nors dalelę jos atsiplėšti. Nuotakos siekdamos apsaugoti savo suknelę sugalvojo mesti puokštę arba keliaraištį.

Kita istorija keliaraištį sieja su "nekaltybe". Kai jaunikis demonstratyviai nuimdavo keliaraištį - viešai pranešdavo apie nuotakos "statuso" pasikeitimą

Prieš nuimant keliaraištį jaunoji meta savo puokštę netekėjusioms merginoms. Tuomet jaunikis nuima metimui skirtą keliaraištį nuo jaunosios kojos. Kartais tai daroma dantukais, tačiau šiuo metu dažniausiai - tiesiog rankomis. Nuėmęs keliaraištį jaunikis nusisukęs meta jį nevedusiems vestuvėse dalyvaujantiems vyrams. Sugavęs keliaraištį vyras užmauna jį merginai, sugavusiai jaunosios puokštę.

Sakoma, kad tie, kurie sugavo puokštę ar keliaraištį bus sekantys greičiusiai apsivesiantys, o kartais netgi sakoma kad jie kartu bus sekanti apsivesianti pora.

Antrasis keliaraištis, kuris skirtas išsaugojimui, yra nuimamas pirmąją vestuvių naktį.

Vestuvinių keliaraiščių tradicijos susikūrė per ilgą laikotarpį. Kai kurios jų tapo šiuolaikinio etiketo dalimi, o kai kurios tiesiog išnyko.

"Kažkas seno, kažkas naujo, kažkas skolinto, kažkas melsvo ir šešių pensų moneta jos batelyje."

Ar kadanors pagalvojote iš kur kilo "kažkas melsvo"?

Kažko melsvo dėvėjimas grąžina į biblijinius laikus, kai melsva simbolizavo tyrumą, ištikimybę ir atsidavimą.Tais laikais jaunoji turėdavo melsvą drabužio detalę arba melsvą juostelę, juosiančią suknelės apačią. Senovės romėnų merginų drabužiai taip pat turėdavo mėlynus pakraštėlius, kas simbolizavo jų meilę, ištikimybę ir kuklumą. Tuo tarpu krikščionys tai siejo su mergelės Marijos tyrumu.